lietuvis.no

Įprasta istorija – turite darbo kontraktą Norvegijoje, o darbdavys sako: „Darbo neturiu, važiuok namo”, nors kontraktas tebegalioja ir darbo santykiai nėra nutraukti.

Besikreipiančių į Darbo inpekciją dėl tokios situacijos dabar ypač pagausėjo.

Jūsų dėmesiui – paaiškinimas ką apie tokius atvejus sako įstatymai.

Norvegijoje darbo santykius tarp darbdavio ir darbuotojo reglamentuoja Darbo kodeksas. Pagal šį įstatyma, darbdavys, pasirašo su darbuotoju kontraktą ir nurodo ten, kiek valandu šis per dieną / savaitę dirbs. Darbdavys privalo darbuotoją aprūpinti darbu pagal kontraktą. Jei darbdavys neturi pakankamai darbo, jis gali darbuotoją išleisti į priverstines neapmokamas atostogas (permittering)- apie tai turi buti parašytas rastas – arba atleisti iš darbo (oppsigelse), tai taip pat turi būti parašyta raštu. Jei darbdavys to nepadaro, teisiškai laikoma, jog darbo santykiai nenutraukti ir Jūs dirbate, o darbdavys vistiek privalo Jums mokėti algą, nes jo pareiga laikytis kontrakto ir apūpinti Jus darbu.  

Taigi, jei darbo neduodama, alga nemokama ir nesurašomi raštai apie išleidimą į priverstines atostogas ar atleidimą iš darbo, Jūs galite kreiptis į teisininką ir surašyti reikalavimus (kravbrev) mokėti Jums už priverstines prastovas. Tokie raštiški reikalavimai siunčiami darbdaviui registruotu paštu (rekommandert post) – reikalavimo kopiją ir pašto kvitą būtinai pasilikite sau – nurodant pervesti Jums priklausančią sumą į Jūsų sąskaita per nurodytą terminą. Jei tai neįvykdoma, raštiškas reikalavimas darbdaviui kartojamas, ir vėliau toks pats reikalavimas perduodamas apylinkės teismui, inicijuojant nemokaus darbdavio bankrotą. 

Jums priklausasnčios lėšos įmones bankroto atveju išieškomos iš valstybinio algų garantijų fondo.

Jūs turite kuo skubiau pradėti šį procesą, jei norite, jog Jums būtų išmokėti priklausantys pinigai. Tuo pačiu metu Jūs galite ieškotis kito darbo.

Nuo gegužės 1d. Norvegijoje keičiasi bedarbio pašalpos mokėjimo tvarka. Nuo šiol darbo imigrantai iš vadinamųjų naujųjų ES šalių narių bus traktuojami taip pat kaip ir visi kiti ES šalių darbo imigrantai. Ši tvarka nuo gegužės 1d galios Lietuvos, o taip pat Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams.

Tai reiškia, kad nuo šios šiol bedarbio pašalpa bus mokama, kaip ir visiems ES piliečiams, kai asmuo yra turėjęs įteisintus darbo santykius bei mokėti mokesčius Norvegijoje ne trumpiau nei 8 savaites. Šis darbo stažas turėjo prasidėti per 12 pirmąųjų savaičių nuo atvykimo į Norvegiją bei nuo tada tęstis per ne trumpesnį nei 12 savaičių laikotarpį. Asmuo taip pat turi atitikti visus kitus įprastus NAV (sutr. Norvegijos Darbo ir Socialinės rūpybos tarnyba) reikalavimus. Anksčiau buvo taikomos laikinosios taisyklės, nustatančios ilgesnį laikotarpį. Asmuo turėjo būti išdirbęs pilnu etatu 12 mėnesių ir atitinkti kitus įprastus reikalavimus.

Būna atvejų, kai darbuotojus susirgus ir pateikus nedarbingumo pažymą (sykemelding) darbdavys neišmoka algos, o gyventi reikia. Šiuo atveju Jums padės NAV.

Patiekiame išrašą iš įstatymų, jį galite parodyti NAV drabuotojams, prašydami pagalbos

tokiu atveju.

Pridedame t.p. šio įstatymo straipsnio vertimą į lietuvių kalbą.

8-22. Trygdens ansvar når arbeidsgiveren ikke betaler

Dersom en arbeidsgiver ikke betaler sykepenger som han er forpliktet til å yte i arbeidsgiverperioden, skal trygden utbetale sykepengene. (481) Beløpet som er utbetalt, skal trygden kreve tilbake fra arbeidsgiveren.

Beløpet, med renter, kan innkreves etter bestemmelsene i bidragsinnkrevingsloven. Vedtak om tilbakekreving er tvangsgrunnlag for utlegg.

Bestemmelser om anke over sykepenger i arbeidsgiverperioden finnes i § 21-13. (2006/3-27)

 8-22 Socialinio draudimo atsakomybė, jei algos, darbuotojui susirgus, neišmoka darbdavys.

Jei darbuotojui susirgus darbdavys jam priklausantį mokėjimo laikotarpį neišmoka algos, ją darbuotojui išmoka socialinis draudimas. Išmokėta socialinio draudimo suma vėliau bus išreikalauta iš darbdavio.

Suma su priskaičiuotomis palūkanamis gali būti išreikalaujama, kai galioja mokesčių išreikalavimo nuostatos, žr. 1952 m. lapkričio 21 d. Įstatymą nr. 2 dėl Mokesčių mokėjimo ir išieškojimo.

Nuostatas dėl algos mokėjimo darbuotojui susirgus darbdaviui priklausantį laikotarpį rasite  21-13 str.

Užmokestis statybos pramonėje yra suderintas ir privalomas visoje šalyje, nustatant šį minimalų užmokestį, galiojantį nuo 2008.11.01:

Kvalifikuotiems darbuotojams –                     141,75 NOK per valandą.
Nekvalifikuotiems ir neturintiems patirties šioje srityje darbuotojams – 127,50 NOK per valandą.
Nekvalifikuotiems darbuotojams, turintiems vienerių metų patirtį – 132,50 NOK per valandą.
Jaunesniems nei18 metų drarbuotojams –                 85 NOK per valandą.

Taip pat nustatytas privalomas vienodas užmokestis už viršvalandžius, t.y. 50 proc. priedas prie algos, kai viršvalandžiai dirbami iki 21 val. Jei dirbama po 2100 ir iki 0600 val, taip pat sekmadieniais ir šventinėmis dienomis – privalo būti mokamas 100 proc. priedas prie algos.

Sausio 1 d. įsiteisėjo įsakas dėl Įdarbinimo agentūrų. Jo esmė – visos įdarbinimo įmonės, įdarbinančios Norvegijoje, turi registruotis Darbo inspekcijoje, pildydamos tam tikrą registracijos formą.

 Darbo inspekcija yra atsakinga už visų įdarbinimo agentūrų, atitinkančių keliamus reikalavimus, registro administravimą.

Naują registrą adminstruoja Darbo inspekcijos Direktoratas. Įdarbinimo agentūros nuo sausio 1 d. gali atsidaryti registracijos formą Darbo inspekcijos internetiniame puslapyje www.arbeidstilsynet.no . Užpildytą formą pasirašykite ir siųskite paštu Darbo inspekcijos direktoratui (Direktoratet for Arbeidstilsynet).

Jūs galite rasti registrą mūsų puslapyje www.arbeidstilsynet.no nuo kovo 1 d. Kai registras ims veikti, įsakas bus pradedamas taikyti praktikoje. Įdarbinti galės tik įmonės, registruotos Darbo inspekcijos registre. Visos įmonės, norinčios vykdyti veiklą Norvegijoje, privalo būti užregistruotos.

Norint registruotis įdarbinimo agentūrų registre, privaloma:

1. Norvegijos įmonėms (įmonės, kurios registruotos Norvegijoje)
   Įdarbinimo agentūros pagal įsako 2 str. turi būti registruotos kaip akcinės bendrovės. Įmonė privalo būti registruota Įmonių registre ir Mokesčių tarnyboje. Registravimasis mokesčių tarnyboje reiškia, kad įmonė registruota kaip darbdavys. Registruotis mokesčių tarnyboje galima pildant bendrąją registravimo formą (samordnet registermelding). Punkte 3.3 užpildykite, kad bus registruojami darbuotojai. Siųskite užpildytą formą Įmonių registrui.Darbo inspekcija sutikrins informaciją.
2. Užsienyje registruotoms įmonėms (kitose EEE šalyje) 
   Įdarbinimo agentūra, registruota kitoje EEE šalyje kaip akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, gali registruotis Norvegijoje. Ji turi pateikti dokumentus apie registravimasi. Agentūra turi būti registruota Įmonių registre (Enhetsregisteret) ir kaip darbdavys Mokesčių tarnyboje, žr. 1 pnkt.
3. Kitos įmonės (ne EEE šalyse ir ne akcinės bendrovės)
   Įdarbinimo agentūros, kurios nėra akcinės bendrovės ar nėra iš į EEE priklausančių šalių, norėdamos Norvegijoje vykdyti veiklą, turi iš banko ar draudimo firmos pateikti patvirtinimą apie finansinį saugumą. Saugumo garantija – tai turimas kapitalas, atitinkantis akcinių bendrovių kapitalą, pagal Akcinių bendrovių įstatymo, priimto 1997 m. birželio 13 d nr. 44 ir nr. 45. Dabar reikalaujama turėti įstatinio kapitalo nuo 100 000 iki 1 mln. kronų.
   Įmonė taip pat turi būti registruota Įmonių registre (Enhetsregisteret) kaip darbdavys, žr. 1 pnkt aukščiau.

Pastovus atstovas

Užsienio įmonė, neturinti pastovaus verslo ar privataus adreso Norvegijoe, turi informuoti apie savo atstovo šioje šalyje vardą, pavardę ir adresą.

Darbdavys turi teisę išleisti darbuotoją priverstinių atotogų, jei įmonėje susidaro ypatinga padėtis, dėl kurios sunku visus darbuotojus aprūpinti darbu, pvz.
– Užsakymų stoka
– Žaliavų stoka
– Kitos priežastys – streikas, stichinės nelaimės ir pan.

Priverstinės atostogos turi trukti ribotą laiką.
Darbo vieta išlaikoma ir darbuotojas grąžinamas į savo darbo vietą, kai situacija įmonėje pagerėja.

Prieš išleidžiant priverstinių atostogų privaloma:
1. Surengti pasitarimą apie būsimas priverstines atostogas su darbuotojų atstovu (tillitsvalgt) ir surašyti šio pasitarimo protokolą.
2. Kiekvienam darbuotojui įteikti rašytinį perspėjimą apie būsimas priverstines atostogas (permitteringsvarsel)
3. Atotogos gali prasidėti anksčiausiai po 2 savaičių po rašytinio perspėjimo.

Paprastai į priverstines atostogas išleidžiami neseniai į darbą priimti darbuotojai, tačiau darbdavys turi teisę spęsti savo nuožiūra.
Pirmąsias priverstinių atostogų dienas moka darbdavys (10 – 15 dienų). Naujausias pakeitimas – darbdavys moka tik 5 dienas.

Vėliau, jei darbo apimtis darbuotojui sumažinta 50 ir daugiau procentų, jis gauna bedarbio pašalpą (dagpenger) iš NAV (Norvegijos įdarbinimo ir gerbūvio tarnybos) pagal nedarbo pašalpos gavimo nuostatas. Išleistas į priverstines atostogas darbuotojas NAV privalo pateikti gautą iš darbdavio perspėjimą dėl priverstinių atostogų. Yra tam tikros išimtys, kuomet NAV gali atsisakyti mokėti nedarbo pašalpą. Daugiau informacijos gausite NAV.

Paprastai priverstinės atostogos gali trukti 6 mėnesius, arba, jei yra rimta priežastis, ilgiau. Naujausias pakeitimas – pašalpa priverstinėms atostogoms padidinta nuo 30 savaičių iki 52 savaičių. Reikia būti išdirbus Norvegijoje ir mokėjus mokesčius 12 mėnesių. Kilus klausimams kreipkitės į NAV.

Darbuotojas, išleistas į priverstines atostogas, gali dalyvauti NAV perkvalifikavimo ir įdarbinimo programose ir dirbti kitą apmokamą darbą, bet tokiu atveju jam mažinama nedarbo pašalpa.

Kartą per mėnesį darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie padėtį įmonėje.
Pagerėjus situacijai ir atsiradus galimybei grįžti į darbą, darbdavys praneša darbuotojui, ir jis turi atvykti į darbą per 2 dienas (arba per daugiau dienų, priklausomai nuo susitarimo su darbdaviu).

Privalomos ID-kortelės staybų sektoriuje dirbantiems darbuotojams įvedimas yra priemonė užtikrinanti efektyvesnę darbuotojų sveikatos, darbo aplinkos ir saugumo t.p. darbdavio sąžiningumo kontrolę.

  Įsakas įsiteisėjo 2008 m. sausio 1 d., tačiau pusę metų ši kortelė buvo neprivaloma, o nuo liepos pirmos visi Norvegijoje dirbantys užsieniečiai statybos darbuotojai privalo šią kortelę turėti.

Kas privalo turėti kortelę

• Visos įmonės, dirbančios Norvegijos statybose, privalo aprūpinti savo darbuotojus identifikacijos kortelėmis (toliau – ID-kortelė).
• Personalinės įmonės (enkeltpersonforetak)
• Užsienio įmonių, atliekančių užduotis Norvegijos statybos sektoriuje, darbuotojai.
• Darbuotojai, kurie yra samdomi iš tarpininkų, rangovų ar užsienio firmų trumpalaikėms darbinėms užduotims.

Ši kortelė privaloma ir pagalbiniams statybų darbininkams, tokiems kaip valytojai, valgyklos patarnautojai ir pan., jei jie dirba statybose ir jei valgykla yra įrengta statybvietėje. ID-kortelę turi turėti ir vairuotojai, dirbantys statybose pastoviai.

Darbininkai, statantys ar remontuojantys namus ar butus privatiems asmenims t.p. privalo turėti ID-kortelę.

Kas yra statybų sektorius

Statybų sektorius (statybos ir statinių įrengimo pramonė) yra vieta, kuri yra laikina ar kintanti. Jei tai yra pastovi įmonė, kurioje pvz. statomi laivai ar gaminami namai ar namų dalys, jų darbuotojams ID-kortelių turėti nereikia.

Šiuo atveju į statybos ir statinių įrengimo pramonės apibrėžimą įeina ši veikla:

–          statinių statymas

–          įrengimai ir instaliacija

–          staybinių elementų sumontavimas ir demontavimas

–          griovimas, perstatymas ir įrengimas

–          dezinfekavimas ir priežiūra

–          kita statyba, pvz. tunelių ir tiltų

–          kasyba, sprogdinimas ir kiti paruošiamieji statybų darbai

–          kitas darbas susijęs su statybomis, pvz. laikinosios dirbtuvės autransporto ir kitų mašinų, naudojamų statybvietėse, taisymas ir priežiūra.

Reikalavimai keliami įmonei, norint gauti ID-kortelę

Norint gauti šią privalomą kortelę, įmonė ir darbuotojai turi būti registruoti oficialiuose registruos. Čia nurodomi aktualūs registrai:

• Įmonės registras
• PVM registras
• Darbuotojų ir darbdavių registras
• Centrinė mokesčių tarnyba užsienio reikalams
• Gyventojų registras

Informaciją apie tai, kokiame registre turi registruotis įmonė ar darbuotojas, Jūs gausite Paslaugų darbuotojams iš užsienio centre www.sua.no arba darbo inpekcijos tinklapiuose www.arbeidstilsynet.no/byggekort.

Norsik AS išduoda ID-korteles ir gavo valstybinį užsakymą kontruoliuoti jiems pateikiamą informaciją. ID-kortelė bus išduodama tik tinkamu būdu užsiregistravus atitinkamuose registruose.

Kas užsako ID-kortelę

Darbdavys atsakingas už tai, kad visi darbuotojai, dirbantys statybos sektoriuje, turėtų ID-kortelę. Įmonė turi paskirti asmenį, kuriam turi būti suteikti įgaliojimai užsakyti korteles.

Tokius įgaliojimus turintis įmonės atstovas turi gauti asmeninį kortelės užsakovo tapatybės patvirtinimą.

Kai užsakovas yra užregistruotas (su splaptažodžiu), jis gali užsakyti ID-korteles visiems įmonės darbuotojams. Kortelių užsakovas atsakingas, kad visų darbuotojų tapatybės atitiktų duomenis pase, norvegiškuose vairuotojo pažymėjimuose ar dokumentuose iš Norvegijos bankų (bankų kortelėse). Darbuotojų iš užsienio tapatybė turi būti sutikrinta su duomenimis jų pase ar vairuotojo pažymėjime, kuris, kaip ir norvegiškas vairuotojo pažymėjimas, gali būti naudojamas kaip tapatybės dokumentas. Prie užsakymo kortelėms  lapo pridedama tapatybės dokumento kopija.

Personalinėse įmonėse kortelių užsakovas ir jos turėtojas yra tas pats asmuo. Privaloma kad prieš kortelę užsakant įmonė būtų užregistruota.

Užsakovo tapatybės patikrinimas, įgaliojimų jam suteikimas ir koretlės užsakymas gali būti vykdomi:

* Elektroniniu būdu www.byggekort.no , kur reikia užpildyti užsakovo anketą. Jūsų paraišką išnagrinės Norsik AS. Jei turite klausimų, susisiekite su paslagų telefonu dėl ID-kortelių dirbantiems statybų sektoriuje, tlf.: 815 17 022.

Darbo inspekcijos tinklapyje  www.arbeidstilsynet.no/byggekort, kur suteikiama infomacija apie šias ID-korteles ir taip pat galima jas užsakyti.

Užsakymo anketos iš internetinio puslapio išspausdinti negalima, todėl norėdami gauti šią anketą ir pildyti ją ne elektroniniu būdu, turite kreiptis į (pasirinktinai):

paslaugų centrą užsienio darbininkams, Hagegata 28 Oslo

• darbo inspekcijos telefoninių paslaugų telefonu 815 48 222
• darbo inpekcijos regioninį skyrių

Privalomi duomenys ID-kortelėje

• Įmonės ar personalinės įmonės pavadinimas
• Organizacijos numeris
• Kortelės savininko vardas ir pavardė
• Kortelės savininko nuotrauka
• Gimimo data ir lytis
• Kortelės savininko parašas
• Galiojimo laikotarpis
• Kortelės numeris
• Kortelę išdavusios įstaigos pavadinimas ir adresas

Galiojimo laikotarpis

ID-kortelė išduodama ne ilgesniam nei 2 metų galiojimo laikotarpiui, dirbant ilgiau turi būti gaunama nauja kortelė tam pačiam (2 metų) laikotarpiui. Jei darbuotojas dirba toje pačioje įmonėje, kiekvienam atskiram darbo projektui ar objektui, vykdomam tos pačios įmonės, naujos kortelės užsakyti nereikia 2 metus.

Jei darbo sutartis yra nutraukiama ar baigiasi kortelės galiojimo laikas, darbdavys privalo pasirūpinti persiųsti ID-kortelę Norsik AS sunaikinimui.

Kortelės savininko atsakomybė

ID-kortelė yra asmeninė ir negali būti duodama kitiems asmenims. Kortelė negali būti naudojama kaip tapatybės pažymėjimas. Dirbant statybose, kortelę privaloma nešioti taip, kad ji būtų būti gerai matoma.

Kortelės pradimas

Jei ID kortelė pametama ar pavagiama, turi būti pranešta dabdaviui ir jis nedelsiant privalo pranešti Norsik AS, kad buvusios kortelės galiojimas būtų panaikintas ir išduodama nauja.  Jei prarastoji kortelė atsiranda po to, kai jau išduota nauja kortelė, atsiradusi kortelė turi būti nedelsiant išsiųsta Norsik AS sunaikinimui.

Nuobaudos neturint ID-kortelės

Darbo inspekcija prižiūri, kad šio įsako būtų laikomasi.

Darbdavys arba asmenys piktybiškai ar atsitiktinai vengiantys aprūpinti darbuotojus ID-kortelėmis, gali būti baudžiami baudomis, kai kurias atvejais taikomos laisvės atėmimo bausmės. Darbuotojai ar personalinių įmonių vadovai gali būti baudžiami, jei kortelės perduodamos kitiems asmenims.